Emocijų ruletė — 60 × 80 cm, Spauda
€168.00Mes negalime pasirinkti, kokius jausmus ar likimo smūgius mums atneš kita akimirka, kai vidinis pasaulis taps nekontroliuojamu sūkuriu.
Spauda ant drobės.
Rodoma 1–16 iš 20


Mes negalime pasirinkti, kokius jausmus ar likimo smūgius mums atneš kita akimirka, kai vidinis pasaulis taps nekontroliuojamu sūkuriu.
Spauda ant drobės.


Tai – vidinės žmogaus būsenos atspindys. Šalti tonai atspindi personažo melancholišką nuotaiką, o ryškūs spalviniai akcentai – pasąmonėje slypinčias emocijas.
Spauda ant drobės.


Kūrinys analizuoja žmogaus susvetimėjimo, vidinės izoliacijos ir melancholijos temas. Kai aplink supantis pasaulis praranda savo objektyvumą, lieka tik asmeninė patirtis. Sąmonė yra visada nukreipta į kažką, kas yra už jos ribų.
Spauda ant drobės.


Tai sąmoningas atsiribojimas nuo išorinio triukšmo. Tai gili savirefleksija, nukreipta į savo vidų. Įžvalga dažnai ateina per netikėtus sąmonės sukrėtimus, griaunančius senąsias tiesas.
Spauda ant drobės.


Tai – siurrealistinis pasaulis, kur susitinka atmintis, tikėjimas ir emocinės patirtys. Tiesa, paslėpta po socialinėmis kaukėmis ir kasdienybės triukšmu.
Spauda ant drobės.


Tyla nėra tuštuma ar jokio garso nebuvimas. Tai yra pirminė būsena, kurioje gimsta visos mintys ir formos. Tai tarsi kvietimas atsisėsti prie lango ir išgyventi tylą…
Spauda ant drobės.


Kūrinys asocijuojasi su egzistenciniu ilgesiu, kai žmogus fiziškai yra vienoje vietoje, o jo mintys bei prisiminimai – kitoje. Tikrieji namai yra ten, kur skraido mintys.
Spauda ant drobės.


Drobėje atsispindi emocinis miesto patyrimas. Personažas yra mieste, kuris jam yra tik fonas. Žmogus naktį ne tik stebi aplinką, bet ir pats tampa stebinčia akimi.
Spauda ant drobės.


Žmogus, būdamas tarp keturių sienų suvokia savo egzistencijos tuštumą, laikinumą ir beprasmybę. (Kasdienybėje žmogus dažnai praranda savo autentiškumą ir gyvena kaip neasmeniškas „kažkas“. M. Heidegger).
Spauda ant drobės.


Kūrinio personažas stebi realybę, bet pats išlieka nematomu, ištirpusiu aplinkoje. Tai – meditacija apie žmogaus sąmonės paslaptis, aplinkos stebėjimą, bet kartu ir atsiribojimą.
Spauda ant drobės.


Tai – meditacija, kai laikas praranda savo judėjimą. Siejama su akimirka, kai žmogus supranta savo būtį ir sustabdo pasaulio judėjimą. Šis kūrinys yra taip pat apie bandymą nutildyti pasaulį ir išgirsti savo paties būtį.
Spauda ant drobės.


Po vidinių klajonių ir transformacijų žmogus pasiekia savo vidinę ramybę. Tai – kūrinys apie sielos geografiją.
Spauda ant drobės.


Žmogus pasineria į smaragdinę tylą, kad pabėgtų nuo išorinio pasaulio triukšmo. Tai – kūrinys apie akimirką, kai protas nutyla, žmogus ir susilieja su ramia ir jaukia būtimi.
Spauda ant drobės.


Pavaizduotas kūrinio personažas nėra savo laiko šeimininkas. Jis atspindi intelektualią distanciją nuo tikrovės. Personažas nepatiria laiko tėkmės, o jaučia ir regi tik jos skaičiavimą. Tai savotiškas žmogaus sąmonės ir pasąmonės konfliktas.
Spauda ant drobės.


Žmogus geba suvokti ne tik tai, kas yra, bet ir to, ko nėra. Tai kūrinys apie metafizinį slenkstį, kur susiduria materialus pasaulis ir užmarštis.
Spauda ant drobės.


Tai – minčių, įvairių prisiminimų perdavimas iš vienos sąmonės dalies į kitą. Tai – psichologinis pasakojimas apie nematomus sąmonės mainus ir minčių perdavimo įtampą.
Spauda ant drobės.